atšokti

atšokti
atšókti K 1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, , Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, , Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi . Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl). | prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn. 2. intr. B, N, Š, LL122, , Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų [p]Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks . Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė . | prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln. ^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko . ^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys . 3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka 1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn. | prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem. ^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal . 4. intr. Sut, LzŽ, Upt, Mlt, Brš, Drsk, Šmk prk. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš. atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.aprimti: Atšóko širdis Šk. 5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv. 6. intr. N, TS1900,4-5b, Upt, Bgs, , Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, . Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm. 7. intr. Lp prk. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv. 8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš. 9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv. 10. intr. N, KII199, šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52. | prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts. 11. intr. N, , Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdamì nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd. 12. tr. M, Rtr, NdŽ, , 1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs . 13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv. | Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv. | refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob). 14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk. 15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob). 16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti .
širdìs atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdìs atšõks Dg.
\ šokti; antšokti; apšokti; atšokti; dašokti; įšokti; iššokti; nušokti; pašokti; padšokti; paršokti; peršokti; piešokti; prašokti; prišokti; sušokti; užšokti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • atšokti — atšókti vksm. Kõ tù atšókai nuo dùrų? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšoktinis — atšoktìnis, ė adj. (2) BŽ328 atsiradęs dėl atšokimo, atsimušimo (pvz., šviesa) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšokinėti — 1. iter. dem. atšokti 2: Atšokinėjo popieris, o neseniai klejavau DūnŽ. Mačiau – nuo lubų jau visos lentelės atšokinėję Paį. Rodos, drieka [linų] jau atšokinėjusi, o dar sustatytiems užlis, – bus ligi mieros Žem. ║ intr. KŽ slinkti nuo galvos. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšokdyti — 1. žr. atšokti 2: Kap jį (lazdyną) nedaugia imi lenkt, tai sluoksna atšokdo Rod. 2. žr. atšokti 9: Kap tik keturiolikti meteliai, tai mergynaičių cicukės ir atšokdo Rod. šokdyti; atšokdyti; iššokdyti; sušokdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršokti — K 1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą paršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą peršokt Kt. Tik tik peršokau par ravą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antšokti — (ž.) KŽ 1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšokau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšoko Tl. Varlė antšoko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšoks …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsmukti — apsmùkti intr. Š 1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds. ║ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv. 2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokti — DŽ 1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbraukti — atbraũkti, ia, àtbraukė 1. tr. K braukiant atmesti į šalį: Klojime atbraũk pelus nuo tako Pn. Avinas su ragais àtbrauka nežindomus ėraičius šalin Dr. | refl. tr.: Atsibraũk šiukšles nuo kelio Pn. Atsibraukė plaukus į užpakalį rš. ║ refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”